Venų varikozė – apatinių galūnių venų skersmens padidėjimas, atsirandantis dėl jų vožtuvų disfunkcijos ir sutrikusios kraujotakos. Venų varikozė gali pažeisti ne tik kojų venas, bet ir hemoroidinio rezginio kraujagysles, sėklides (varikocelę) ir net stemplę. Tačiau dažniausiai pasireiškia apatinių galūnių venų varikozė. Atsiradus pirmiesiems ligos požymiams, būtina kreiptis į flebologą.
Venų varikozės priežastys
Venų varikozės priežastys yra šios:
- Paveldimumas – polinkis sirgti venų varikoze nulemtas genetiškai, dažniausiai tai pasireiškia artimiems giminaičiams.
- Nėštumas ir gimdymas. Nėštumo metu padidėja apatinių galūnių apkrova, taip pat padidėja cirkuliuojančio kraujo tūris, o tai sukuria papildomą apkrovą venų tinklui.
- Ilgas stovėjimas. Venų varikozė yra laikoma pardavėjų, kirpėjų ir kitų specialistų, kuriems tenka ilgai stovėti ant kojų, profesine liga.
Lytis laikoma venų varikozės rizikos veiksniu, o moterys šia liga serga dažniau nei vyrai. Taip yra dėl to, kad moters organizme jungiamieji audiniai, sudarantys, be kita ko, kraujagyslių sieneles ir venų vožtuvus, yra elastingesni, o tai reiškia, kad jos atlaiko mažiau streso.
Kas atsitinka su venomis su varikoze?
Pagrindinė venų varikozės priežastis yra venų vožtuvų veikimo sutrikimai. Skirtingai nei arterija, vena neturi raumeninės sienelės, kuri leistų jai susitraukti. Todėl kraujo grįžimas į širdį iš apatinių galūnių vyksta dėl raumenų susitraukimų vaikščiojant. Atgalinį kraujo tekėjimą užkerta kelią ploni venų vožtuvai. Jei vožtuvai neatlieka savo darbo, kraujas negali grįžti į širdį ir sustingsta venose, todėl jos plečiasi, o aplinkiniai audiniai išsipučia.
Edemą lydi uždegiminė reakcija, kuri plinta per visas apatinių galūnių venas. Sparčiausiai užsidega vožtuvai, kurie dažnai patiria įtampą. Uždegimas sukelia venų sienelių pažeidimą ir trombozę.
Traukuliai ir kiti simptomai
Pagrindinis venų varikozės simptomas yra paviršinių venų skersmens padidėjimas ir voratinklinių venų atsiradimas ant odos. Yra simptomų, kurie gali reikšti venų varikozę dar prieš atsirandant matomoms varikozinėms venoms:
- sunkumas blauzdose, atsirandantis po ilgo buvimo ant kojų;
- deginimo pojūtis kojose;
- traukuliai, kurie dažniausiai pasireiškia naktį;
- patinimas, kuris atsiranda vakare ir išnyksta ryte;
- skausmas plintantis išilgai venos.
Liga vystosi keliais etapais.
- Pradinis etapas. Pacientai skundžiasi tik sunkumo jausmu kojose: šioje stadijoje gydytojai venų varikozę vadina „sunkių kojų sindromu". Nėra matomų išsiplėtusių venų, tačiau ant odos gali būti matomos mažos kraujagyslių „žvaigždutės". Kojos tinsta tik vakare. Laiku apsilankęs pas gydytoją specialistas galės pasirinkti vaistą, kuris gali užkirsti kelią tolesniam ligos vystymuisi.
- subkompensacijos stadija. Prie aukščiau išvardytų simptomų prisideda traukuliai. Pastebimos išsiplėtusios venos su mazgais.
- dekompensacijos stadija. Sutrinka venų nutekėjimas iš apatinių galūnių. Patinimas tampa nuolatinis. Oda tampa pigmentuota, ant jos atsiranda trofinių opų. Padidėjęs edemos tūris rodo ligos vystymąsi. Atsiradus lėtiniam venų nepakankamumui, koja gali patinti nuo kelio iki čiurnos sąnario. Oda tuo pačiu metu tampa cianotiška, tai yra melsva, dėl veninio kraujo stagnacijos. Negydoma liga gali sukelti tokią pavojingą komplikaciją kaip trofinės opos, atsirandančios dėl nepakankamo periferinių audinių aprūpinimo krauju deguonimi ir maistinėmis medžiagomis.
Pagrindinis pavojus pacientams, kuriems diagnozuota venų varikozė, yra tromboflebitas, tai yra kraujagyslių sienelių uždegimas. Dėl to susidaro kraujo krešuliai, kurie gali atitrūkti ir su krauju patekti į dešinįjį skilvelį, o vėliau į plaučių arterijas. Tai gali sukelti plaučių emboliją – pavojingą komplikaciją, sukeliančią ūminį kvėpavimo nepakankamumą ir galinčią baigtis mirtimi.
Ligos diagnozė
Flebologai dalyvauja diagnozuojant venų varikozę. Diagnozė gali būti nustatyta jau renkant anamnezę ir apžiūrint pacientą. Papildomai naudojamas ultragarsinis kraujagyslių skenavimas, leidžiantis nustatyti venų praeinamumo laipsnį ir įvertinti jų vožtuvų būklę.
Jei pažeidžiamos giliosios venos, gali būti paskirtas rentgeno tyrimas, kurio metu kraujagyslės nudažomos kontrastinėmis medžiagomis: fleboscintigrafija ir flebografija.
Norint atlikti reikiamą diagnostiką, reikia susitarti su flebologu. Tačiau prieš tai galite pasikonsultuoti su gydytoju telefonu. Gydytojas pasakys, kokius konkrečius tyrimus turite atlikti ir kaip jiems pasiruošti.
Kokius vaistus galima skirti
Konservatyvus gydymas taikomas pradinėse ligos stadijose ir kaip priedas prie operacijos.
Venų varikozei gydyti naudojami šie vaistai:
- Venotonikai – tai vaistai, didinantys venų tonusą ir gerinantys veninio kraujo nutekėjimą iš apatinių galūnių.
- Angioprotektoriai, apsaugantys kraujagysles nuo pažeidimų ir neleidžiantys vystytis venų sienelės uždegimui.
- Kremai ir tepalai, kurių sudėtyje yra heparino. Heparinas padeda sumažinti kraujo klampumą ir padeda išvengti kraujo krešulių susidarymo.
- Antikoaguliantai. Šie vaistai skiriami, jei pacientas turi padidėjusį polinkį į trombozę.
- Vitaminai, stiprinantys kraujagysles ir gerinantys reologines kraujo savybes. Ypač parodyti multivitaminų kompleksai, kuriuose yra vitaminų A, C ir K.
Gydymą svarbu pradėti pradiniame varikozinių venų išsivystymo etape: jei vena per daug išsiplėtė, be chirurginės intervencijos neapsieisite.
Venų varikozė – liga, kuri ne tik mažina gyvenimo kokybę, bet ir kupina rimtų komplikacijų, iš kurių pavojingiausia – plaučių embolija. Atsiradus pirmiesiems venų varikozės simptomams, reikėtų kreiptis į gydytoją, kuris parinks tinkamą gydymą ir sustabdys patologijos vystymąsi.